„Incoterms®“ paaiškinimai
Padėkime jums kuo geriau pasinaudoti „Incoterms® 2020“
„Incoterms®“ buvo sukurtos kaip tarptautinio pristatymo normų rinkinys, siekiant užtikrinti sklandžią tarptautinę prekybą. Dažnai vartojamos santrumpos, pavyzdžiui, FOB arba CIF, todėl kartais gali kilti nesusipratimų tarp verslo partnerių. Sekite ekspedijavimo ekspertų pavyzdžiu ir įsitikinkite, kad galiojančios „Incoterms®“ sąlygos visada jums palankios.
Ką iš tikrųjų apima „Incoterms® 2020“?
Pagal pirkimo–pardavimo sutartį „Incoterms®“ nustato šalių teises ir pareigas, susijusias su prekių pristatymu iš pardavėjo pirkėjui. Jie suteikia bendrą pagrindą suprasti, kaip ir kas organizuoja vežimą, kas prisiima su juo susijusią riziką ir kas yra atsakingas už krovinio saugumą ir atitiktį muitinės reikalavimams.
„Incoterms®“ visada turi tą pačią struktūrą – trijų raidžių santrumpą ir vietos pavadinimą. Vietovės pavadinimas yra svarbus, nes nurodo, kur pardavėjas perduoda transporto išlaidas pirkėjui. Tačiau skirtingose „Incoterm“ programose tas pats vietos pavadinimas gali nenurodyti, kur perkeliama rizika, ir nesuteikti informacijos, kur ir kas turėtų organizuoti transporto draudimą.
Dabartinėje „Incoterms® 2020“ versijoje yra 11 sąlygų. Keturios iš jų yra specialiai sukurtos jūrų frachtui, nes yra taikomos tik jūrų ir teritorinių vandenų transportui; likusios septynios taikomos kroviniams, gabenamiems bet kuria transporto rūšimi, įskaitant vandenį.
Didysis diferencijuojantis veiksnys. Transporto išlaidų pasidalijimas
„Incoterms®“ iš esmės skiriasi pagal transportavimo išlaidų paskirstymą ir organizavimą. Tai apima krovinių gabenimą sunkvežimiais, jūrų, oro ar geležinkelių transportu, bet ne tik: krovinių pakrovimas, iškrovimas ir pakavimas taip pat yra lygties dalis.
Natūralu, kad tarptautinėje prekyboje transportavimo išlaidos turi didelę įtaką galutinei sąskaitai. Pirkdami prekes pagal EXW („Ex-Works“) arba DPU (angl. „Delivered at Place Unloaded“, pristatyta į iškrovimo vietą) sąlygas, jūs, kaip pirkėjas, patirsite labai skirtingas išlaidas. Tas pats pasakytina ir apie parduodančiąją šalį.
Taip pat galite būti ramūs, jei nuspręsite, kuri iš šalių yra geriausiai pasirengusi organizuoti greitą, saugų ir ekonomišką gabenimą. Jei abejojate, leiskite ekspeditoriaus kompetencijai nugabenti jūsų prekes ten, kur jų labiausiai reikia.
Informacija apie kapitalą. Rizika, draudimas ir draudimo išlaidos
Nors svarbu žinoti, kas atsakingas už gabenimo organizavimą ir apmokėjimą, labai svarbu žinoti , kas ir kada prisiima riziką, susijusią su siunta.
Kai kuriose dabartinėse „Incoterms®“ sąlygose, pavyzdžiui, „Carriage and Insurance Paid To“ (CIP), pirkėjui užtikrinama, kad pardavėjas bus atsakingas už krovinio draudimą. Kitose „Incoterms®“ nėra informacijos apie draudimo polisus, todėl šalys gali juos aptarti tarpusavyje.
Be to, nors rizika ir transportavimo išlaidos gali būti perduodamos toje pačioje vietoje (pavyzdžiui, EXW arba DPU siuntų atveju), ne visos galiojančios „Incoterms®“ laikosi šios taisyklės. Pagal „Carriage Paid To“ (CPT) sąlygą riziką pardavėjas perduoda pirkėjui jau tada, kai krovinys perduodamas vežėjui jo kilmės šalyje, o gabenimo išlaidas iki nurodytos paskirties vietos padengia pardavėjas.
Muitai ir atsakomybė už atitiktį teisės aktams
Ne mažiau svarbu ir tai, kad galiojančiose „Incoterms®“ sąlygose nurodyta, kas yra atsakingas už muitinės deklaracijos pateikimą ir visų eksporto ir importo muitų įforminimą. Pagal šias sąlygas krovinys taip pat turi atitikti visas saugumo kontrolės priemones ir praeiti visus patikrinimus.
Pagal daugumą „Incoterms®“ sąlygų pardavėjas yra atsakingas už eksporto muitus, o pirkėjas – už importo muitinį įforminimą. Tik pagal EXW sąlygas pirkėjas prisiima atsakomybę ir už importo, ir už eksporto muitus, o pagal DDP (angl. „Delivered Duties Paid“, pristatyta, muitas sumokėtas) sąlygas ši atsakomybė tenka pardavėjui.
Gaukite logistikos įžvalgas el. paštu
Prenumeruokite mūsų mėnesio rinkos naujienas ir gaukite kvietimus į išskirtinius internetinius seminarus, kuriuose mūsų ekspedijavimo ekspertai atsakys į visus jūsų klausimus apie pasaulinę prekybą.
„Incoterms® 2020“ klasifikavimas
Kiekvienas atskiras terminas skiriasi, todėl „Incoterms®“ galima lengvai suskirstyti į keturias kategorijas pagal pirmąją akronimo raidę – tai nėra taip sunku įsiminti.
Norėdami tapti „Incoterms®“ ekspertu, galite perskaityti išsamų kiekvienos taisyklės aprašymą mūsų pagalbos centre – „Incoterms®“ paaiškinimas.
E grupė – EXW
„Incoterms®“ reikšmė. EXW siuntose beveik visi įsipareigojimai tenka pirkėjo atsakomybei. Jie perduodami gavėjui pradiniu siuntimo laiku ir vietoje.
Pardavėjas užtikrina prekių perdavimą pirkėjui pasirinktoje vietoje.
Pirkėjas organizuoja visą prekių pristatymą nuo pakrovimo vietos, įskaitant pagrindinį transportą, ir prisiima visą riziką nuo to momento, kai prekės priimamos iš pardavėjo. Tai apima ir eksporto muitinį įforminimą.
F grupė – FCA, FAS ir FOB
„Incoterms®“ reikšmė. „Free Carrier“ (FCA), „Free Alongside Ship“ (FAS) ir „Free On Board“ (FOB) atvejais už pagrindinį vežimą pardavėjas nemoka, o prekės perduodamos šalių sutartoje vietoje pardavėjo šalyje.
Pardavėjas išmuitina siuntą eksporto muitinei. Krovinys pristatomas į nurodytą krovinio išsiuntimo vietą.
Pirkėjas yra atsakingas už pagrindinės vežimo sutarties sudarymą, vežėjo ar ekspeditoriaus pasirinkimą ir kontroliuoja krovinio gabenimo išlaidas. Jis yra atsakingas už importo muitus.
C grupė – CPT, CIP, CFR ir CIF
„Incoterms®“ reikšmė. Naudojant CPT, CIP, „Cost & Freight“ (CFR) ir „Cost, Insurance and Freight“ (CIF), už pagrindinį vežimą moka pardavėjas, tačiau rizika pereina, kai prekės perduodamos pirmajam vežėjui. Dvi iš šių sąlygų įpareigoja pardavėją apdrausti prekes pirkėjo naudai.
Pardavėjas yra atsakingas už pagrindinės vežimo sutarties sudarymą, vežėjo arba ekspeditoriaus pasirinkimą ir kontroliuoja krovinių gabenimo išlaidas. Jis organizuoja prekių pristatymą į pagrindinio vežimo pakrovimo vietą, kur rizika taip pat bus perduota pirkėjui. Jis yra atsakingas už eksporto muitinį įforminimą.
Pirkėjas prisiima krovinio sugadinimo ar praradimo riziką pagrindinio vežimo metu. Jis taip pat tikisi, kad pardavėjas pagrindiniam vežėjui pateiks teisingą informaciją. Jis yra atsakingas už importo muitinį įforminimą.
D grupė – DPU, DAP, DDP
„Incoterms®“ reikšmė. Vadinamajai "*visiško pristatymo" grupei priklauso sąlygos „Delivered at Place Unloaded“ (DPU), „Delivered at Place“ (DAP) ir DDP sąlygos. Dauguma išlaidų ir įsipareigojimų tenka pardavėjui ir perduodami pirkėjui, kai šis gauna prekes paskirties šalyje.
Pardavėjas yra atsakingas už pagrindinės vežimo sutarties sudarymą, vežėjo ar ekspeditoriaus pasirinkimą ir krovinio vežimo išlaidų kontrolę. Jis organizuoja prekių pristatymą į pagrindinio vežimo pakrovimo vietą, kur rizika taip pat bus perduota pirkėjui. Jis yra atsakingi už eksporto, o DDP atveju – ir už importo muitinį įforminimą.
Pirkėjas yra atsakingas už savo krovinio iškrovimą prekių perdavimo vietoje (išskyrus DPU).
Populiariausios „Incoterms®“ sąlygos 2020 m.
„Incoterms®“ taisyklės reglamentuoja pristatymo išlaidų paskirstymą ir nustato, kada prekių atsitiktinio praradimo ar sugadinimo rizika pereina iš pirkėjo pardavėjui. Juose nurodoma, kada tiekėjas laikomas įvykdžiusiu tiekimo įsipareigojimus.
„DHL Global Forwarding“ nustatė, kad 2020 m. jūrų frachto srityje dažniausiai naudojamos šios „Incoterms®“ sąlygos:
- Free on Board (FOB)
- Ex-Works (EXW)
- Free Carrier (FCA)
- Cost & Freight (CFR)
- Cost Insurance & Freight (CIF)
Tikslią kiekvienos sąlygos apibrėžtį rasite mūsų pagalbos centre – „Incoterms“ paaiškinimas.
Tačiau kaip tiksliai pasirinkti tinkamas „Incoterm®“ sąlygas? Nors sprendimo procesas gali būti sudėtingas ir dažnai susijęs su tradicine verslo sektoriaus ar konkretaus partnerio praktika, pabandėme suskirstyti į kategorijas ir supaprastinti, kaip jūsų pageidaujamas sąnaudų ir atsakomybės paskirstymas gali virsti konkrečiomis „Incoterm®“ sąlygomis.
Klausimai sau ir verslo partneriui
Lengva pradžia. Tinkamas gabenimo būdas
„Free Alongside Ship“ (FAS), FOB, CFR ir CIF yra skirtos gabenti jūra arba vandens keliais. Jei dėl šių sąlygų susitarta, pardavėjas privalo pristatyti krovinį ir pateikti važtaraštį arba kitą gabenimo jūra dokumentą.
Šių sąlygų logiškai nereikėtų naudoti, jei jūsų siunta nebus gabenama barža arba laivu tarptautiniu mastu. Kitos krovinių vežimo „Incoterms®“ sąlygos gali būti taikomos gabenant krovinius jūra, oru ir geležinkeliu.
Pagal jūrų ir vandens kelių „Incoterms“ taisykles paprastai laikoma, kad jūrų vežėjas yra trečioji šalis. Tačiau laivo frachtavimo atveju vežėju laikoma šalis (pirkėjas arba pardavėjas), kuri frachtuoja laivą. Pagrindinis klausimas, kurį turi išsiaiškinti šalys, yra atsakomybė už krovinio pakrovimą į laivą ir iškrovimą iš jo.
Strateginis mąstymas. Tinkamiausios sąlygos šiai užduočiai.
Pagrindinės ir vidaus vežimo paslaugos apima ne tik laiką, kurį jūsų konteineris ar padėklai praleidžia laive ar sunkvežimyje: jos taip pat apima pakrovimo ar iškrovimo proceso ir bendro krovinio vientisumo stebėseną visos kelionės metu.
Panagrinėkime konkretų greitai gendančių produktų pristatymo pavyzdį. Jei pardavėjas turi tam tikrą reikiamą įrangą ir (arba) turi prieigą prie žinių, reikalingų tokioms prekėms vežti dideliais atstumais (t. y. specialiai išmokytus darbuotojus, refrižeratorinius konteinerius...), o pirkėjas – ne, tikslinga suteikti pardavėjui atsakomybę valdyti vežimą pagal pristatyta į vietą (DAP) sąlygas.
Apskritai sprendimą renkantis tarp F, C ar D grupės sąlygų taip pat galima priimti atsižvelgiant į pardavėjo ar pirkėjo galimybes sudaryti palankiausią vežimo sutartį. Kai kuriose šalyse pardavėjas arba pirkėjas gali būti teisiškai įpareigotas naudotis nacionaline laivybos linija.
Galiausiai, kas gali geriausiai stebėti ir kontroliuoti prastovos, sulaikymo ir sandėliavimo išlaidas? Leiskite ekspeditoriui kontroliuoti jūsų tiekimo grandinę.
Tai toli gražu ne tik formalumas. Draudimas ir muitai
Apdrauskite savo prekes. Jei pirkėjas nori sutartyje aiškiai nurodyti, kad tiekėjas yra atsakingas už prekių draudimą, pagrįskite savo sandorį atitinkamomis krovinių vežimo „Incoterms®“ sąlygomis: pasirinkite CIF arba Vežimas ir draudimas apmokėtas iki (CIP). Sutartyje tiesiogiai nurodykite, kokią riziką apima draudimas.
Tarptautinėje prekyboje eksporto muitus paprastai apmoka pardavėjas, o importo muitus – pirkėjas. Prekių importo ar eksporto įforminimas taip pat apima leidimus ir licencijas, būtinus jūsų siuntos atitikčiai reikalavimams užtikrinti.
Todėl tam tikrais atvejais galite prašyti, kad pirkėjas prisiimtų atsakomybę už šį procesą tiek importo, tiek eksporto metu, o tai leidžia EXW sąlygos.
Jei šiais formalumais abiejuose kelionės etapuose turėtų pasirūpinti pardavėjas, pasirinkite Pristatyta, muitas sumokėtas (DDP) „Incoterm®“ sąlygą.
Išsirinkote jūsų siuntai labiausiai tinkančią „Incoterm“ sąlygą? Būtinai nurodykite, kad naudojate 2020 m. leidimą.
Trys patarimai, kaip naudoti „Incoterms® 2020“ savo naudai
1. Priimkite dokumentais pagrįstus sprendimus rinkdamiesi „Incoterms®“
Žinios yra geriausias jūsų sąjungininkas – įsitikinkite, kad esate susipažinę su „Incoterms®“, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausias sąlygas.
Peržiūrėti „Incoterms®“ pagalbos centrą
Be teorinių žinių, prieš priimdami sprendimą užduokite sau keletą klausimų. Kuri iš šalių greičiausiai priims teisingus sprendimus? Koks geriausias būdas gabenti konkretų krovinį? Ar reikalingas draudimas (pastebėjome, kad dažniausiai taip)?
2. Konkrečiai nurodykite savo pasirinktas „Incoterms®“ sąlygas
Tinkama vieta
Norint įsitikinti, kad taikoma teisinga „Incoterms“ sąlyga, ji turi būti aiškiai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, naudojant tokią struktūrą:
[Selected Incoterms®], [Named location], [in accordance with Incoterms® 2020]pvz., CIF, Long Beach, Incoterms® 2020
„Incoterms“ sąlygos galioja tik tada, kai susitariančiosios šalys nustato miestą arba uostą. Šias vietas nurodykite kuo tiksliau.
Tinkamas pavyzdys
Vis dar galima naudoti „Incoterms® 2010“, „Incoterms® 2000“ ir net ankstesnes „Incoterms®“ versijas. Todėl nurodant pristatymo sąlygas būtina nurodyti, kuri „Incoterms®“ versija turėtų būti taikoma.
3. Atminkite, ko „Incoterms®“ neapima
„Incoterms®“ sąlygose tik nurodoma, kaip paskirstomos transporto išlaidos ir rizika tarp pardavėjo ir pirkėjo, kaip aprašyta pirmiau.
„Incoterms®“ taisyklėse nenurodoma nei kaina, kurią reikia sumokėti už prekes, nei jų apmokėjimo būdas.
Jos taip pat nereglamentuoja nuosavybės teisės į prekes perleidimo arba disponavimo sutarties pažeidimo atveju. Šie klausimai paprastai aiškiai apibrėžiami pirkimo-pardavimo sutartyje arba jai taikomuose įstatymuose. Be to, šalys yra griežtai saistomos vietinių įstatymų, kurie gali būti viršesni už bet kurį pirkimo-pardavimo sutarties aspektą, įskaitant pasirinktas „Incoterms®“ sąlygas.
Trys klaidos, kurių reikia vengti renkantis „Incoterms®“
1. Nenuoseklios pristatymo sąlygos visuose dokumentuose
Nustatant siuntos muitinę vertę bus remiamasi jūsų siuntos sąskaita faktūra.
Todėl, jei jūsų sutartyje nurodyta, kad dėl vežimo susitarta EXW sąlygomis, sąskaita faktūra, kurioje minimas CIP pristatymas, sukels klausimų, dėl kurių gali užsitęsti krovinio įforminimas. Tai svarbu, jei sutartyje nenurodyta, kad sąskaitoje faktūroje gali būti nustatytos kitos prekių pristatymo ar kainos nustatymo sąlygos.
2. Šalių nesusipratimai dėl pasirinktų „Incoterm®“ sąlygų suteikiamų teisių ir pareigų
„Incoterms“ taisyklės buvo parengtos siekiant sukurti bendrą tarptautinio pristatymo sistemą ir taip palengvinti pasaulinę prekybą. Šiuo metu taikomas naujas leidimas, todėl vertėtų aiškiau kominukuoti apie konkrečių pasirinktų „Incoterms®“ sąlygų pasekmes! EXW ir FCA yra puikus pavyzdys.
Pagal FCA sąlygas pardavėjas perduoda prekes vežėjui arba kitam pirkėjo nurodytam asmeniui tiesiogiai pardavėjo patalpose, kitoje nurodytoje vietoje. 2020 m. „Incoterms®“ taisyklių leidime nustatyta, kad pirkėjas turi informuoti pardavėją apie laikotarpį arba tikslią datą, kada vežėjas (arba kita paskirta šalis) turi paimti prekes.
Tačiau skirtingai nei iš pažiūros panašios EXW sąlygos, FCA nenustato pardavėjo pareigos pranešti pirkėjui apie prekių paruošimą pristatymui – pirkėjo skundai šiuo klausimu būtų nepagrįsti. Apsidrauskite ir praneškite apie tai savo klientui!
3. Netinkamo gabenimo būdo pasirinkimas pagal CIF arba CIP sąlygas
Pagal CIP sąlygas pardavėjas turi sudaryti gabenimo sutartį ir padengti su krovinio pristatymu į paskirties vietą susijusias išlaidas – , neatsižvelgiant į pasirinktą gabenimo būdą.
CIF pagrindu pardavėjas įsipareigoja sudaryti sutartį ir sumokėti visas išlaidas bei frachtą, reikalingus prekėms pristatyti į nurodytą paskirties jūrų ar upių uostą. Jei pardavimas sudarytas CIF sąlygomis, prekių pristatymas keliais gali būti pripažintas netinkamu pristatymo įsipareigojimo įvykdymu.
Atsisiųsti infografiką
Jums taip pat gali būti įdomu
Norite perskaityti daugiau krovinių ekspedijavimo istorijų?
Kas mėnesį į savo pašto dėžutę gaukite naujausią informaciją apie krovinių ekspedijavimą oro, jūrų ir geležinkelių transportu bei reguliarius kvietimus į mūsų internetinius seminarus.
